Kiekvienam aišku: pinigų, kaip ir viso kito turto, apskaita vedama įmonÄ—s buhalterijoje. Buhalterija visada žino, kiek įmonÄ— turi pinigų ir kur juos išleido. Šiame įmonÄ—s padalinyje pinigai ne tik skaičiuojami, bet ir vykdomos visos operacijos su pinigais: įmonÄ—s kasoje priimami ir išmokami grynieji pinigai, rengiami ir teikiami nurodymai bankui išmokÄ—ti pinigus iš įmonÄ—s atsiskaitomosios sÄ…skaitos.
 
Deja, įmonių vadovai ne visada apgalvotai suteikia buhalterijai neribotas teises disponuoti pinigais: sprÄ™sti jų panaudojimo klausimus ir atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Praktika rodo, kad labai dažnai visos svarbiausio įmonÄ—s turto – pinigų – valdymo funkcijos perduodamos tik vienam asmeniui – buhalteriui, kurio veiksmų teisÄ—tumu ir tų veiksmų kontrole įmonÄ—s vadovai net nesidomi. Pagrindinis vadovų motyvas – pasitikÄ—jimas. Tačiau, kaip parodÄ— ne vienos įmonÄ—s ir valstybinÄ—s institucijos patirtis, vien pasitikÄ—jimas įmonÄ—s darbuotojais nÄ—ra veiksminga priemonÄ— užtikrinti tokio svarbaus turto, kaip pinigai, teisÄ—tÄ… naudojimÄ… ir saugumÄ….
 
Vieniems buhalterijos darbuotojams gali bÅ«ti suteiktos teisÄ—s tik parengti mokÄ—jimo nurodymus ir peržiÅ«rÄ—ti bei spausdinti elektroninÄ—s bankininkystÄ—s sistemoje esančius duomenis (banko išrašus, darbo užmokesčio mokÄ—jimo sÄ…rašus ir kt.) (įprastos buhalterinÄ—s paslaugos). Kiti buhalterijos darbuotojai gali turÄ—ti teisÄ™ pervesti pinigus iš įmonÄ—s atsiskaitomosios sÄ…skaitos, bet jiems turÄ—tų bÅ«ti nustatoma vienos mokÄ—jimo operacijos maksimali suma ar vienos dienos ir mÄ—nesio maksimali mokÄ—jimo suma. Dar kitiems darbuotojams gali bÅ«ti suteikiamos teisÄ—s naudoti paskolų sÄ…skaitose esančius pinigus, sudaryti darbo užmokesčio pervedimo sÄ…rašus, pagal juos pervesti pinigus ir atlikti operacijas su didesnÄ—mis mokÄ—jimo sumomis.